Įgyvendindami projektą „Pažintys. Patirtys. Žinios“, finansuojamą priemonės ,,Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“, Užliedžių bendruomenės centras ne tik rengia Protų mūšius, nešė šv. Martyno šviesą į namus, bet išvyko į pažintinę kelionę į Biržų kraštą.

 Apie smegduobes, Biržų pilį ir Biržų alų yra visi girdėję. Tačiau nuvykę į Biržus pažinome šio krašto istoriją, architektūrą, papročius. Užliediškius pasitikusi gidė Tautvydė pasakojo apie Biržų įkūrėjus Radvilas, šios giminės įtaką krašto istorijai ir kultūriniam gyvenimui. Jos lydimi aplankėme Biržų pilį, per Širvėnos ežerą, didžiausią dirbtinį ežerą Lietuvoje, ilgiausiu tiltų ėjome į Astravo dvarą, priklausiusį grafui Mykolui Tiškevičiui. Tilto ilgis yra 525 m, o ežero plotas daugiau kaip 300 ha.

Biržų pilies gidė Rima pasakojo pilies atsiradimo istoriją. Ji buvo statoma kaip ginybinė pilis ir per 3 metus (1586-1589) pastatyti visi pilies pastatai. Ji buvo užpulta 7 kartus, 5 kartus puolimus atlaikė, sugriauta buvo 2 kartus. 1704 m. kapituliavus prieš švedus, švedai visus pilies pastatus susprogdino. Biržų pilis buvo atsatyta tik po trijų šimtų metų 1988 m. Dabar čia įsikūrusi Biržų biblioteka ir muziejus.

Ypač sužavėjo Biržų kraštovaizdis, kurį pamatėme įlipę į 30 m. aukščio Kirkilų apžvalgos bokštą. Prieš akis atsivėrė daugybė susijungusių „ežerėlių“, kurie iš tiesų yra smegduobės, prisipildžiusios vandens.

Karajimiškio kraštovaizdžio draustinyje smegduobių tankis yra didžiausias. Čia jų viename kvadratiniame kilometre priskaičiuojama daugiau kaip 200. Žinomiausia ir didžiausia yra 12 m gylio Karvės ola.

Pažintis su Biržais baigėsi Rinkuškių alaus darykloje. Jos kieme 2016 m. taip pat atsivėrė smeguobė. Ekskursijoje po daryklą sužinojome apie biržiečių alaus tradicijas, susipažinome su Žaldoku.