Užliedžių pradinės mokyklos mokytojai ir moksleiviai pirmą kartą surengė linksmą ir turiningą Kaziuko mugę. Prikepę riestainių ir pyragų, prisiuvę, nunėrę, numezgę įvairiausių rankdarbių pradinukai viliojo savo prekėmis mugės lankytojus ir savo draugus. Kad mugė būtų prasmingesnė, mugės "bobutės" ir pats Kaziukas pasakojo vaikams apie senuosius lietuvių amatus, demonstravo kai kuriuos buities reikmenis, įrankius ir priemones. Daugumai vaikų buvo mįslė, kodėl kovo 4-oji yra Šv. Kazimiero diena ir kodėl tą dieną vykstanti mugė vadinama Kaziuko muge.

Kaziuko mugė minima nuo 17 amžiaus pradžios. 1602 m. popiežius Klemensas VII ofcialiai paskelbė Kazimierą – Lietuvos ir Lenkijos karalių – šventuoju Lenkijoje ir Lietuvoje, vėliau Šv. Kazimieras buvo paskelbtas visos Katalikų bažnyčios šventuoju, o 1636 m. ir Lietuvos globėju. Jo palaikai buvo perkelti į Vilnaus Katedros koplyčią, kur ilsisi iki šiol. Spėjama, kad nuo 1636 m. ir prasideda Kaziuko mugės istorija. Tada Katedroje imti rengti Šv. Kazimiero atlaidai, o neatskiriama jų dalimi visada buvo „kermošius“ – po bažnytinių iškilmių vykstanti prekyba ir linksmybės. Kermošiai vyko beveik du šimtus metų, o 1827 m. Vilniaus pirkliai išsirūpino privilegiją rengti kelias dienas vykusią mugę. Tai ir buvo dabartinės Kaziuko mugės pradžia. Į mugę suvažiuodavo pirkliai iš kitų miestų, statydavo palapines ir jose prekiaudavo. Tuomet atsirado ir seniausias Kaziuko mugės simbolis – saldus meduolis „Kaziuko širdis“.Tad Kaziuko mogės istorija siekia daugiau apie 400 metų. Mugė iki šiol džiugina jos lankytojus, o amatininkai jai ruošiasi visus metus.

O Užliedžiuose Kaziuko mugė vyko pirmą katą. Ačiū jos organizatoriams - pradinės mokyklos mokytojams, ačiū "amatininkams" - Užliedžių pradinukams, ir ačiū tėveliams, pasidalinusiems mugės akimirkomis su visais užliediškiais. Nuotraukas galite pamatyti Galerijoje.